Nuo ko priklauso mūsų savivertė ir kaip jos dydis nulemia mūsų pasirinkimus?

,,-Tu nieko nesugebi.

- Kas iš tavęs bus?

-Net susitvarkyti nemoki.

-Net 10 nesugebi gauti.

-Net valgyti nemoki padaryti.

-Kaip gi čia atrodai?

-Ką gi esi pabaigusi?

-Kam gi tu čia stengiesi, vis tiek nieko neišeis.

-Niekam čia tavo patarimų/paslaugų nereikia."

Ar yra girdėta bent viena iš išvardintų frazių? Ar tai girdėjai iš artimos aplinkos? O gal jau pati sau tai kartoji žiūrėdama į veidrodį?

Šie emociškai skaudūs teiginiai/pašiepimai/klausimai yra tik dalis veiksnių, kurie tiesiogiai prisideda prie savivertės žeminimo. Savęs nuvertinimas, sumenkinimas, negerbimas yra suformuotas požiūris į save iš aplinkos ir nesąmoningas pačios atsakas į įvairias gyvenimiškas situacijas.

Norint "išgyti" nuo žemos savivertės teorinio vadovėlio neužteks. Pirmiausiai tai noras save pamatyti- priimti ir mylėti tokią, kokia užaugai, kokias situacijas turėjai, kokias patirtis susirinkai. Tai noras - nusiimti "gėdos" akinius ir nustoti kaltinti bei smerkti save ir kitus. Savivertės auginimas tai visą gyvenimą trunkantis procesas, kurį nuolat tenka prisiminti ir atnaujinti po įvairiausių įvykių. Taigi, panagrinėkime žemos savivertės priežastis ir pasekmes dėl jos dydžio kartu. Dviese, juk drąsiau, sutinki?

Kas gi yra ta savivertė?

Savivertė yra subjektyvus asmeninės vertės ar svarbos jausmas. Tai yra suvokimas, parodantis kaip kiekviena/-as vertiname savo savybes ir gebėjimus ar tiesiog kaip jaučiamės dėl savęs.

Savivertė gali būti aukšta arba žema t.y. žmogus gali pasižymėti teigiamu arba neigiamu požiūriu į save įvairiose gyvenimo situacijose. Ji yra svarbi tuo, kad daro įtaką kiekvieno motyvacijai, emocinei sveikatai ir bendrai gyvenimo kokybei.

Žmonės su aukšta saviverte supranta savo potencialą ir jaučiasi įkvėpti imtis naujų iššūkių. Žemą savivertę turintys - linkę abejoti savo galimybėmis, nuvertinti tai, ką turi patys taip pat yra tendencija vengti rizikos, ar sunkumų.

Šiais laikais yra atlikta daugybė tyrimų, kurie įrodo, kad žema savivertė daro neigiamą įtaką emocinei sveikatai ir žmogaus gyvenimui. Kaip antai Morris Rosenbergo dėka sukurta savęs vertinimo skalė parodė, kad žmonės su žema saviverte yra linkę labiau save kritikuoti, neigiamai vertinti savo gebėjimus, savybes, kas sukelia nerimą, bendrą emocinį diskomfortą ar net depresijai būdingą būseną. Taip pat Roy Baumeister savo tyrimuose nustatė, kad žema savivertė yra susijusi su psichologinėmis (depresija, nerimas) bei socialinėmis problemomis (tarpusavio santykiai ir socialinė izoliacija). Taip pat tyrimuose buvo pastebėta, kad žema savivertė gali lemti žemesnius akademinius, profesinius pasiekimus, nes žmonės nesijaučiantys verti dažniau bijo daryti reikalingus jiems pokyčius karjeroje, santykiuose, jaučia nerimą ir nepasitikėjimą savo veiksmais veikloje.

Kas lemia žemą savivetę?

Nepasitikėjimas savimi gali kilti iš įvairių veiksnių, kurie susiję su asmeniniu, socialiniu, arba psichologiniu kontekstu. Štai keletas jų:

• Ankstyvoji patirtis: ankstyvoje vaikystėje patirti neigiami ar traumuojantys įvykiai- nepageidaujamas elgesys, piktnaudžiavimas, apleidimas, sunkus auklėjimas, smurtas etc.

• Vaikystėje suformuoti įsitikinimai: vaikystėje “pasigautos”, išmoktos gyvenimo tiesos, kurios menkina savivertę ir riboja savo potencialo suvokimą (tu ,,neverta”, ,,nieko nesugebi”, ,,kas tave tokią ims”...).

• Socialiniai veiksniai: šeimos, draugų, visuomenės santykiai, kurie atnešė negatyvius jausmus, reikalavimus ar palyginimus su kitais ir neigiamą/teigiamą vertinimą.

• Nesėkmės: dažnos nesėkmės įvairiose gyvenimo srityse (ne išimtis ir finansuose), klaidos gali sumažinti pasitikėjimą savimi. Nepavykus pasiekti tikslų ar sėkmingai išspręsti iššūkius gali sukelti jausmą, kad neturi pakankamai gebėjimų, įgūdžių, kompetencijos. Pradedi save nuvertinti, kad nesugebi ir nemoki, taip pat teisti ir nepagrįstai vertinti.

• Perkeltos vertingumo normos: materialūs ir paviršutiniški visuomenės vertinimo standartai, kurie diktuoja, kas laikoma "sėkminga" ar "vertinga".

• Vidinis dialogas su savimi: savęs sumenkinimo, kritikavimo, smerkimo, nepykantos kalbos turi didelį poveikį pasitikėjimui savimi. Jei asmuo nuolat smerkia save ar kaltina dėl praeities klaidų, tai gali sumažinti pasitikėjimą savimi ir sukelti nepasitikėjimą savo gebėjimais ir potencialu.

• Asmeninės savybės: perfekcionizmo siekis ir veiksmų užlaikymas gali prisidėti prie savęs nuvertinimo ir potencialo įgalinimo stabdžių.

Kokios yra žemos savivertės pasekmės ir kaip tai atsispindi pasirinkimuose?

• Santykių problemos:

- sunkumai palaikant sveikus ir stabilius santykius;

- polinkis į destruktyvius / toksinius santykius.

• Karjeros kliūtys:

- baimė prisiimti didesnę atsakomybę ir įsipareigojimus siekiant aukštesnių pozicijų;

- negebėjimas savęs reklamuoti ar derėtis dėl paaukštinimo.

• Sveikatos problemos:

- didelė rizika patirti depresiją, nerimą ar kitas emocines problemas.

- polinkis į žalingą elgesį, pavyzdžiui, piktnaudžiavimą alkoholiu ar narkotikais.

- sumažėjusi motyvacija rūpintis savo sveikata ir fiziniu aktyvumu.

- padidėjęs streso lygis, kuris gali sukelti įvairias sveikatos problemas.

• Mažas pasitikėjimas savimi:

- sunku siekti asmeninių tikslų ir realizuoti save.

- nepasitikėjimas savo gebėjimais ir potencialu.

• Socialinė izoliacija:

- vengimas socialinių kontaktų ir bendravimo.

- vienišumo jausmas ir bendravimo stokos sukeltos problemos.

• Mažesnis atlyginimas:

- žemą savivertę turintys yra linkę nesaugoti savo interesų ir nepasitikėti savo gebėjimais. Toks savęs ,,nuvertinimas” ar jaučiamas nevertumo jausmas neleidžia “pasikelti” sau atlyginimo arba pamatyti kitų finansinių, karjeros galimybių.

• Negebėjimas pritraukti aukštesnių pozicijų:

- žema savivertė gali trukdyti siekti aukštesnių karjeros tikslų arba pritraukti aukštesnes atlyginimo pozicijas.

• Sąžiningo atlyginimo nebuvimas:

- žmonės su žema saviverte gali būti linkę sutikti su mažesniu atlyginimu arba prastomis darbo sąlygomis, nes jie negali tinkamai vertinti savo indėlio į darbą arba bijo reikalauti gerų sąlygų.

• Nepakankamas finansinis saugumas:

- mažiau linkę rizikuoti investuojant, didinant pajamas kitose srityse.

Taigi, žemos savivertės pasekmės yra visiškai nenaudingos pilnavertiškai ir gerai norinčiam jaustis žmogui (nesvarbu, ar tai vyras, ar moteris) visose gyvenimo srityse, todėl svarbu atrasti metodų, būdų kelti savo vertę ir pradėti pasitikėti savimi.

Kaip auginti savivertę?

Pasitikėjimą savo vertumu ugdome, kai:

• Pažįstame save - savo tikruosius norus, tikslus, įgūdžius, stiprybes ir silpnybes. Kai žinome, kokios yra mūsų vertybės.

• Kai dėmesį skiriame savo pozityvių savybių, stipriųjų pusių stiprinimui.

• Kai sąmoningai stabdome negatyvias mintis apie save, kaltinimus sau ir sugebame juos pakeisti į teigiamas mintis ir jausmus.

• Kai atmetame pagrindinių žmonių, kuriuos laikome autoritetais, nuomones, savybes, taisykles, nebetarnaujančias tiesas.

• Kuomet einame koja kojon su savo misija ir vertybėmis bei apdovanojame save už pasiektus tikslus/žengtus žingsnius, kuriems kaupėme drąsą.

• Kuomet nuolat mokomės, tobulėjame, didiname savo meistriškumą toje srityje, kuri mums yra įdomiausia.

• Kuomet siekiame savo tikslų su tikėjimu ir pasitikėjimu bei mėgaujamės procesu, o ne tik rezultatu.

• Kuomet kuriame savo finansinį gerbūvį darydami tai, ką mylime ir kas „uždega“ akis.

• Kuomet jaučiame poreikį „savo žinute“, „darbu“, „išmintimi“ dalintis su kitais iš nuoširdumo ir meilės.

• Kuomet už tai, kas esame, kuo dalinamės, kuo spinduliuojame, jaučiame pasitenkinimą ir dėkingumą.

• Kuomet už savo paslaugas/darbą gauname mūsų vertę atitinkantį atlygį ir pripažinimą (kalba apie vidinį vertės pajautimą, ne susimažinimą, ne ego kėlimą).

• Kuomet atsiribojame nuo sau žalingos aplinkos ir apsupame save palaikančiųjų bendruomene.

• Kuomet į savo gyvenimą įsileidžiame daugiau sporto/judesio, kuris kelia pasitikėjimą, pasitenkinimą savimi ir skatina veikti.

• Kuomet atrandame pagalbą, kuri supranta mūsų situaciją, kaip mes jaučiamės ir padeda suprasti bei spręsti su žema saviverte susijusius klausimus.

Savivertės auginimo būdų yra apstu, svarbiausia atsakyti sau į klausimus:

• Kurioje srityje jaučiuosi neverta/-as?

• Kas man sukelia nepilnavertiškumo jausmą?

• Iš kur tai atėjo? Kokia situacija/įsitikinimas iškyla?

• Kaip aš galiu padėti sau ir atstatyti savivertę? Kokiu man tinkamiausiu būdu?

Savivertės auginimas yra procesas, susidedantis iš suvokimo, kodėl ji menka, priimtino būdo/-ų ją atstatyti ir veiksmo.

Visos dalys yra būtinos ir vienodai svarbios.

Kuo daugiau dėmesio bus skirta savo vertės ir svarbos pamatymui, ugdymui per žinias, praktikas, veiksmą, tuo greičiau grįš pilnatvės ir pasitikėjimo savimi jausmas.

Greičiau ir efektyviau, kai pradžios žingsnius savivertės didinimo link padeda žengti mentorius, kuris empatiškas tavo situacijai, to ir linkiu.

Dviese juk keliauti smagiau.