Rudeniui prasidėjus atsirado nauja rutina: kam vaikus pradėti vežioti į darželį, kam į mokyklą, kas pakeitė darbą, kam kantrybės ribas išbandė - prailgęs laikas važinėjant iš taško ,,A" į tašką ,,B" ir t.t.

   Šiuo ypatingu laiku keičiasi ne tik gamta ir oras, bet ir mūsų įpročiai. Atsiranda daugiau taisyklių ir ribojimų (laiko, miego rėžimo, spūsčių, naujokų už vairo etc..), tad natūraliai viduje kyla pasipriešinimas, nepasitenkinimas ir jaučiame didesnį stresą kasdien.

Pažįstama?

Tikiu, kad taip. Vienaip ar kitaip - vis tiek ruduo atnešė kažkokią dalį įtampos :)

 Pastaruoju metu mano paslaugų paketą papildė ir streso valdymo dirbtuvės įmonėms bei žmonių grupėms, tad savo surinkta informacija noriu dalintis ir su Tavimi. Įsitaisyki patogiai ir prisijunk panagrinėti streso  temą kartu :)

Stresas - kas tai?

  Stresas įvardijamas kaip organizmo reakcija į situacijas, pokyčius gyvenime, kuriuos mes vertiname kaip sunkius. Jo metu reaguoja įvairios organizmo sistemos - stebimos emocinės, elgsenos, kognityvinės, fiziologinės reakcijos.

  Stresas yra laikomas natūraliu gyvenimo reiškiniu, kuris skatina veiklumą, išradingumą, kūrybiškumą ir tobulėjimą. Deja, stiprus ir dažnai pasikartojantis arba ilgesnį laiką trunkantis (dar vadinamas lėtiniu) stresas, gali sukelti įvairius organizmo sutrikimus tiek emocinius, tiek fizinius.

Emociniai streso simptomai:

• Nuolatinis nerimo ir pavojaus jausmas;

• Perdėtas jautrumas;

• Nuolatinis susierzinimo ir įtampos jausmas;

• Įtarumas, priešiškumas ir nepasitikėjimas kolegomis, aplinkiniais;

• Pykčio ir įsiučio protrūkiai;

• Prislėgta nuotaika;

• Atstumtumo jausmas;

• Įvairios baimės, negeros nuojautos;

• Jausmas, kad viskas įgriso ir nusibodo;

• Nesugebėjimas susikaupti;

• Sumažėjęs darbingumas;

• Nepavyksta valdyti ir planuoti savo laiko;

• Nepasitenkinimas savimi ir savo socialine padėtimi;

• Savęs vertinimo sutrikimas;

• Socialinis atsiribojimas;

• Neadekvatus aplinkos įvykių vertinimas;

• Neadekvatus situacijai elgesys.

Fiziniai streso simptomai:

• Padidėjęs kraujospūdis;

• Skrandžio ir žarnyno sutrikimai;

• Galvos skausmai;

• Nemiga;

• Rankų ir kojų tirpimas;

• Raumenų įsitempimai, spazmai;

• Nugaros skausmai;

• Nuolatinis nuovargio jausmas, silpnumas;

• Organizmo atsparumo sumažėjimas;

• Hormonų pusiausvyros sutrikimai;

• Odos išsausėjimas, pleiskanojimas, bėrimai, egzemos;

• Seksualinės problemos;

• etc.

Galimos streso priežastys:

• Stresas dėl būtinybės nuolat prisitaikyti: nauji žmonės, naujas darbas, kultūra;

• Biocheminės priežastys: alkoholis, nikotinas, kava;

• Aplinkos kuriamas stresas: triukšmas, netvarka, asmeninės erdvės pažeidimas, nepakankama gyvenimui erdvė;

• Darbo stresas: netinkamai paskirstytas darbo krūvis, laiko spaudimas, atsakomybė, nepasitenkinimas darbu, neaiškūs darbo tikslai ir planai, neaiškios funkcijos ir atsakomybės, klientų reikalavimai;

• Asmeniškai kuriamas stresas: iracionalus mąstymas, asmenybė, perfekcionizmas, tarpusavio santykių problemos, kurių priežastis savęs nuvertinimas, nepasitikėjimas, nesveikas gyvenimo būdas.

Streso mažinimo metodika

Pirmoji pagalba sau, kuomet pradeda kilti įtampa ir nerimas:

• Kvėpavimas:
  Mokėti kontroliuoti savo kvėpavimą - pirmas žingsnis siekiant kontroliuoti stresą keliančias problemas. Atsigulkite arba atsisėskite taip, kad niekas nevaržytų. Kvėpuokite lėtai, giliai, kad pilvas išsipūstų.
  

• Įtempimas ir atpalaidavimas:
  Šis metodas reikalauja palaipsniui įtempti visus savo raumenis: delnų, rankų, veido, pėdų, kojų, nugaros. Visų raumenų įtempimą išlaikome keletą sekundžių, o po to juos iškart apalaiduojame. Taip kūnas išmoksta skirti įtampą nuo atsipalaidavimo.

• Kūno poza: Jei pradedama jausti įtampa arba nuovargis, sąmoningai pakeičiame sėdėjimo pozą, kad nugara jaustų geresnę atramą ir atsipalaiduotų pečių raumenys. Taip pat padėsite sau, jei pakilsite nuo kėdės ir pasivaikščiosite, pakeisite aplinką.

• ,,Čia ir dabar”: Meditacija, minčių sutelkimas į pojūčius. Jausmas, kuris nuramina mintis ir leidžia išeiti iš nuolatinės ,,minčių karuselės”

• Skaičiavimas atvirkštine tvarka: Atsiriboti nuo nerimą keliančių minčių padeda ir atbulinis skaičiavimas: skaičiuojame nuo 10 iki 1, nuo 9 iki 1, nuo 8 iki 1 ir t.t.

• Įsivaizdavimas: Realios arba išgalvotos kelionės atkartojimas savo mintyse. Paleisti vaizduotę darbuotis kuriat įvairias fantazijas. Lavina vaizduotę ir leidžia nusiraminti emociškai.

• Pozityvus mąstymas: Situacijos pakeisti negalime, bet galime pakeisti požiūrį į ją (jei stiklinė būtų nepilna - iš kurios perspektyvos pažiūrėsime - pustuštė ar puspilnė stiklinė).

• Judesys sporto pagalba: Puikiai padeda ,,nuleisti garą”, ,,išsportuoti” susidariusius negatyvius jausmus. Suteikiame galimybę išjudėti emocijas, nebegalvoti apie problemas.

Kas dar prisideda prie emocinės sveikatos gerinimo?

• Kasdienė refleksija: Rašyki apie savo jausmus, pasiekimus ir tai, už ką esi dėkinga/(-as) (bent 10 dalykų). Veiksmingumas: padeda suvokti ir pripažinti savo stiprybes, pasiekimus ir pakelti savo nuotaiką bei vibracijas.

• Miego rėžimas: Eik miegot iki 22-23val., taip spės atsistatyti ir pailsėti tavo nervinė sveikata.

• Sveika, subalansuota ir švari mityba.

• Nuolatinis švaraus vandens gėrimas.

• Tinkamas dienos suplanavimas pagal savo tikslus ir viziją. Disciplinuoti veiksmai jų siekiant.

• Skirki laiko pokalbiui su savimi. Kaip aš šiandien jaučiuosi? Kas paskatino mane taip jaustis? Ką galiu pakeisti?

• Puoselėk meilę sau. Pripildyk meilės poreikį iš savo vidaus. Išmok viduje duoti sau besąlyginę meilę ir priėmimą.

• Atsisakyti žalingų įpročių.

• Mažinki laiką prie mėlynųjų ekranų, soc. tinklų, perdėtų įtampą keliančių laidų. Būk dėmesinga /(-as),kur nukreipi savo dėmesį ir energiją.

• Mokykis brėžti ribas ir sakyti žodį ,,ne”.

  Aš tikiu, kad bent vieną patarimą ar pratimą galime praktikuoti kiekvieną dieną ir keisti savo reakciją į stresines situacijas. Nuo mūsų sąmoningumo priklauso gyvenimo kokybė, tad linkiu Tau susikurti savo ritualus, kurie padėtų jaustis geriau ir lengviau pernešti ateinančius pokyčius.